DaVinci 365® Klubas

Šie patyriminiai mokymai man buvo labai stiprūs emocine prasme. Ne veltui jie vadinosi ATVIRUMAS IR SUPRATINGUMAS. Netik aš stebėjausi savimi ir savo atvirumu vykstančių patyriminių mokymų metu, tačiau buvau nuoširdžiai nustebinta visų dalyvių atvirumu bei šimtaprocentiniu įsitraukimu į Trenerio Tomo pasiūlytas praktikas. Aš pati niekada dar nebuvau jautusi tokio įsitraukimo ir patyrimo po kvėpavimo praktikos, kurios metu sukaustė kūną ir kratė elektra tol, kol nepaleidau savo emocijų ir jų neišverkiau. Tačiau kartu ir suvokiau kaip stipriai savyje laikiau užgniaužusi norą apsikabinti kitą, sau artimą žmogų ir būti apkabintai pačiai.

Po šių patyriminių mokymų jaučiuosi ramesnė ir galinti išbūti apkabinta kito žmogaus ilgiau nei kelias minutes. Ankščiau mane tai erzindavo, jausdavau silpnumą ir norą atstumti mane apkabinusį žmogų. Tai labai stiprūs patyriminiai mokymai, kuriuose sugebėjau atsikratyti kai kurių savo baimių, atrasti vidinę ramybę.

Atvykau į mokymus su tikslu gauti: a) įrankius laiko planavimui b) metodikas užtikrinančias prioritetus c) veiksmus, vedančius į tobulumą. KItaip tariant „magišką piliulę”, kuri nieko nedarant išspręs visas bėdas ir iššūkius su kuriais susiduriu.

Piliulės niekas nedavė… Įgyjau suvokimą apie nuoseklumo neišlaikymo priežastis, supratau atvirumo ir nuoširdumo naudą, bei turėjau progą įgūdžius treniruoti, prisiminiau bendruomeniškumo jausmą. Planavimas ir nuoseklumas ir jo sėkmė yra mano veiksmų, sprendimų pasėkmė. Manau suprantu, kas mane stabdo ir žinau kaip tą keisiu.

Atvykdama į šiuos patyriminius mokymus, tikėjausi, kad jie bus logiškai struktūruoti ir paremti aiškiais, racionaliais principais. Tačiau, vos tik prasidėjus patyriminimas mokymams, supratau, kad nuo emocijų, kaip ir nuo savęs pačios, nepabėgsiu. Per mokymus suvokiau, kad norint nuosekliai siekti tikslų, svarbu ne tik logika ir planavimas, bet ir emocinė bei fizinė gerovė.

Nustebau, kiek daug dėmesio reikia skirti energijos valdymui – supratau, kad mano energijos lygiai priklauso ne tik nuo mentalinės būklės, bet ir nuo emocinės bei fizinės sveikatos. Dar kartą įsitikinau, kaip svarbu laikytis 8-8-8 principo, kuris padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo, poilsio ir laisvalaikio. Be šio balanso labai lengva „perdegti“, net jei iš logikos pusės viskas atrodo gerai.

Mokymuose atpažinau „raudonas vėliavas“ (red flags) – signalus, kurie rodo, kad tampu nenuosekli ar disbalansuota. Dabar galėsiu daug greičiau atpažinti šias pavojingas situacijas ir turiu aiškų planą, kaip jas spręsti. Tai man suteikė galimybę veikti efektyviau ir labiau pasitikėti savimi.

Apskritai, šie mokymai buvo labai vertinga patirtis. Tikrasis kryptingumas ir sėkmė ateina ne vien iš loginių sprendimų, bet ir iš gebėjimo valdyti savo emocijas bei energiją. Rekomenduoju šiuos mokymus tiems, kurie siekia ne tik planuoti, bet ir realiai įgyvendinti savo tikslus, atsižvelgdami į visus gyvenimo aspektus.

Trenerės Asta ir Ineta man paliko labai gilų įspūdį savo profesionalumu ir unikaliu požiūriu. Abi buvo itin pastabios ir puikiai jautė grupės dinamiką. Jos greitai pastebėjo kiekvieno dalyvio stipriąsias ir silpnąsias puses bei subtiliai nukreipė dėmesį ten, kur buvo reikalinga papildoma pagalba. Man ypač patiko jų gebėjimas įsijausti į kiekvieno situaciją, tarsi pajusti, kada reikia daugiau palaikymo ar iššūkių. Asta ir Ineta kartu sukūrė ne tik turiningą, bet ir labai įkvepiančią mokymosi aplinką.

Jų įžvalgos ir pastabumas padės man labiau susikoncentruoti į tai, kas svarbu, ir tapti efektyvesne bei nuoseklesne. Aišku, žinoti neužtenka – reikia ir veikti. Dėkoju visai komandai už šį nuostabų patyrimą ir nuoširdžiai rekomenduoju šiuos mokymus visiems, norintiems pasiekti savo tikslus!

Tai nuostabūs mokymai apie tai, kaip pažinti savo jausmus ir emocijas, kylančias iš vidaus. To jausmo išpasakoti neįmanoma – reikia sudalyvauti mokymuose ir patirti. Nustebsite, kiek visko nežinote apie save ir kiek naujo atrasite. Tiesiog reikia dalyvauti ir turėti noro dirbti su savimi – niekas už jus to nepadarys. Reikia veikti čia ir dabar, o ne atidėlioti.

Tai 2,5 dienos apie ribą. Ribą tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp proto žaidimų, kuriais beveik patikėjau, ir emocijų šokio. Didžiąją gyvenimo dalį maniau, kad esu atvira. Atvira ne tik sau ir kitiems, bet iš tiesų suvokiau, kas aš esu, ko noriu, kas man trukdo, o kas motyvuoja, kokie yra mano talentai ir dar daug dalykų, kurie yra priskiriami atvirumui. Tačiau, ką patyriau šiuose patyriminiuose mokymuose, iš esmės, iš gilumos ištraukė tai, ką visuomet turėjau: esu pakankama. Dalykai, kuriuos nuolat kišau į save (nauja veikla, nauja mašina, naujas svoris, naujas įvaizdis ir t.t.) nuslopindavo ta Tai 2,5 dienos apie ribą. Ribą tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp proto žaidimų, kuriais beveik patikėjau, ir emocijų šokio. Didžiąją gyvenimo dalį maniau, kad esu atvira. Atvira ne tik sau ir kitiems, bet iš tiesų suvokiau, kas aš esu, ko noriu, kas man trukdo, o kas motyvuoja, kokie yra mano talentai ir dar daug dalykų, kurie yra prisikiriami atvirumui. Tačiau, ką patyriau šiuose patyriminiuose mokymuose, iš esmės, iš gilumos ištraukė tai, ką visuomet turėjau: esu pakankama. Dalykai, kuriuos nuolat kišau į save (nauja veikla, nauja mašina, naujas svoris, naujas įvaizdis ir t.t.) nuslopindavo tai, ką iš tiesų turiu. Ir pamažu tai tapo mano kaukėmis. Nusiplėšti tai, ištraukti tai, suvokti tai, priimti tai buvo didžiulis fizinių ir emocinių pastangų bei psichologinio tvirtumo pareikalavęs darbas. Dar ilgai po šio patyriminio savaitgalio jaučiau ir tebejaučiu proto aiškumą, emocijų tikrumą, atvirumo ir supratingumo prasmę.

Dabar aš suvokiu, kodėl esu, kas aš esu ir ko man iš tiesų reikia. Nebereikia kaukių. Tai ir yra tikroji vidinė laisvė. Tiems, kas abejoja DaVinci 365® programų, o vėliau ir DaVinci klubo verte, linkiu abejoti ir toliau. Taip Jūs atsisakote tikrosios pažinties su savimi, motyvuodami skausmu, kurio nebegalite pakelti, kaltindami aplinkybes, kurių negalite pakeisti, ieškodami to vienintelio metodo, kurio Jums niekas neduoda ir svajodami apie „čia ir dabar“, kurio niekaip neatrandate. Jei ir toliau viso to ieškosite šalikelėje, nesistebėkite, kad tai nuvedė lygiai į niekur. Dėkoju Tomui Kaulinskui už atvedimą ten, kur dar niekada nebuvau.

Po šio savaitgalio supratau, kas yra atvirumas, supratingumas, nes iki tol galvojau kitaip, siaurai.. Neatsivėriau 100% per praktikas, tačiau noriu nerti ir tęsti šį nepatogų,kelią. Patyriau visokių emocijų, susipažinau su savo kaukėmis, šešėliais, supratau, kad ne viena tokia esu su savo baime, skausmu, savęs nuvertinimu.

Net neįtariau, kiek skausmo ir užgniaužtų emocijų nešiojausi savo viduje. Su jomis „susitikau“ patyriminio savaitgalio metu ir net neįsivaizdavau, kiek reikės jėgų išgyventi tai, ko neišgyvenau kažkada. Po mokymų renkuosi gyvenimą čia ir dabar, renkuosi nemeluoti ir nesislėpti po kauke, o kalbėti, jausti ir užjausti tiek save, tiek prie manęs esančius žmones.