Pasitikėjimas savimi yra viena kertinių temų, kai kalbame apie gyvenimo balansą, asmeninius sprendimus, darbo efektyvumą ir bendravimą su kitais. Nuo jo tiesiogiai priklauso, kaip žmogus jaučiasi savo gyvenime – ar drįsta imtis naujų dalykų, siekti tikslų, kurti prasmingus santykius.
Netrukus aptarsime, kaip ugdyti pasitikėjimą savimi, ir pateiksime du tai padaryti padėsiančius žingsnius.
1 žingsnis: nustokite save kritikuoti
Jei jaučiate, kad pasitikėjimas savimi šlubuoja, pirmiausia – liaukitės save smerkti. Savikritika yra disfunkcinis elgesys, kuris tik gilina baimę ir stabdo augimą. Daug žmonių mano, kad savęs kritikavimas padeda mokytis, bet dažnai jis tik blokuoja asmeninės transformacijos procesą.
Praktinis patarimas:
Pabandykite laikytis „kritikos dietos“ – tris, keturias ar penkias savaites nesakykite sau neigiamų pastabų. Tiesiog stebėkite save ir jausmus. Tai ir bus praktinis vidinis darbas, leisiantis keisti požiūrį ir atsiverti naujam mąstymui.
2 žingsnis: liaukitės pataikauti
Pasitikėjimo savimi trūkumas dažnai skatina pataikavimą – žmogus stengiasi visiems įtikti, net jei tai prieštarauja jo vertybėms. Jis juokiasi iš tuščių juokelių, sako komplimentus, kuriais netiki, apsimeta susidomėjęs.
Tokį elgesį lemia giliai įsišaknijęs, iš vaikystės atsineštas scenarinis elgesys. Norint tai pakeisti, būtina pradėti stebėti savo elgesį, ypač bendraujant su autoritetais ar aukštesnio statuso žmonėmis.
Kiekvieną kartą, kai pagaunate save pataikaujant – stabtelėkite. Pasakykite sau „STOP“.Taip nuosekliai suformuosite įproti ir lengviau atpažinsite situacijas, kuriose norisi pataikauti.
Skirtingi pasitikėjimo savimi lygiai ir jų įtaka gyvenimui
Žmonės, turintys mažesnį pasitikėjimą savimi, dažniau dvejoja, abejoja ir labiau bijo suklysti. Paradoksalu, bet būtent šios baimės dažnai lemia dar daugiau klaidų. Tokie žmonės linkę atsisakyti įvairių galimybių, kurios galėtų padėti judėti į priekį, todėl rečiau pasiekia savo tikslus ir susiduria su daugybe iššūkių, apie kuriuos aukštesnę savivertę turintys žmonės net nesusimąsto.
Svarbu suprasti, kad nėra aiškios ribos, kuri leistų objektyviai įvertinti, ar žmogus turi pakankamai pasitikėjimo savimi, ar visai jo stokoja. Pasitikėjimo lygis – tai spektras, kuriame kiekvienas žmogus juda skirtingu tempu.
Vieni žmonės stipriai pasitiki savimi – jie imasi veiksmų, siekia tikslų, nebijo klysti, mokosi iš patirties ir sparčiai tobulėja. Kiti – taip pat eina pirmyn, tačiau jų pasitikėjimas yra silpnesnis. Jie dažniau sustoja, dvejoja ar atsitraukia susidūrę su didesne rizika ar neapibrėžtumu.
Trečioji grupė – tai žmonės, kurių pasitikėjimo lygis itin žemas. Jie nuolat abejoja savimi ir ieško kitų patvirtinimo net ir priimdami nereikšmingus sprendimus. Baimė suklysti neleidžia jiems rizikuoti ar siekti tikslų – jie iš anksto įsitikinę, jog jiems nepavyks. Tokie žmonės susiduria su daugybe vidinių baimių, kompleksų ir psichologinių blokų, kurie trukdo judėti pirmyn.
Pasitikėjimo ištakos slypi vaikystėje
Pasitikėjimo savimi pamatai dažniausiai susiformuoja vaikystėje. Jeigu tėvai ar globėjai buvo palaikantys, gebėjo priimti vaiką tokį, koks jis yra, mokėjo konstruktyviai išsakyti pastabas – žmogus užauga su stabilesne saviverte.
Tačiau jeigu šeimoje dominavo griežta kritika, lyginimas su kitais ar neadekvatūs reikalavimai – didelė tikimybė, kad pasitikėjimas suaugus sumažėja. Tokie žmonės dažnai gyvena pagal vidinius scenarijus, kurie riboja jų veiksmus ir lemia disfunkcinį elgesį.
Ką reiškia nestabilus pasitikėjimas?
Dažnai manoma, kad pasitikėjimas savimi arba yra, arba jo visai nėra. Tačiau kiekvienam būdingas skirtingas pasitikėjimo stabilumas. Kuo jis tvirtesnis, tuo daugiau gyvenimo sričių žmogus jaučiasi stiprus, o kuo silpnesnis – tuo daugiau abejonių kyla įvairiose situacijose.
Gera žinia ta, kad pasitikėjimas savimi yra ugdomas. Net jei šiuo metu atrodo, kad jo trūksta – tai nėra pastovu. Pokytis įmanomas.
Pradėkite pokyčius su DaVinci 365® ARCHITECTUS programa
Visgi svarbu pabrėžti: pasitikėjimas savimi – ugdoma savybė. Kartais žmogus gali padėti sau savarankiškai, keisdamas mąstymo įpročius, stiprindamas savivertę ir vidinę ramybę. Tačiau kitais atvejais, norint atsikratyti giliau įsišaknijusių baimių, vidinių scenarijų ar kompleksų, gali prireikti profesionalios pagalbos.
Jeigu jaučiate, kad padaryti tai savarankiškai per daug sudėtinga, ekspertai rekomenduoja asmeninio tobulėjimo kursus, kuriuose dirbama su sąmoningumo ugdymu, savivertės stiprinimu, vidinėmis baimėmis ir elgesio transformacija.
To pavyzdys – DaVinci 365® ARCHITECTUS asmeninio tobulėjimo kursai, padedantys atsikratyti vidinių blokų, ugdyti emocinį intelektą, išsigryninti vertybes ir susikurti individualų veiksmų planą. Kurso metu tapsite sąmoningų žmonių bendruomenės dalimi, o įgyti pokyčiai bus ne tik realūs, bet ir ilgalaikiai.
