DaVinci 365® Amora

Tai buvo itin turiningas savaitgalis. Neatsimenu, kad kada nors būtų tekę išgyventi tiek emocijų vienu metu – nuo pykčio iki euforijos, nuo draugiškumo iki visiško nenoro priimti ir t.t.

Jaučiu, kad tai, ką gavau, yra absoliučiai neįkainojama. Esu be galo dėkinga už tuos įrankius pažvelgti į save kitu kampu. Savo vidinių demonų atradimas suteikia man jėgų ir tikėjimo būti pasitikinčia savimi.

Ačiū, Tomai – tu išties įkvėpi žmones keistis ir nebijoti tos kovos su pačiu savimi.

Tai 2,5 dienos apie ribą. Ribą tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp proto žaidimų, kuriais beveik patikėjau, ir emocijų šokio. Didžiąją gyvenimo dalį maniau, kad esu atvira. Atvira ne tik sau ir kitiems, bet iš tiesų suvokiau, kas aš esu, ko noriu, kas man trukdo, o kas motyvuoja, kokie yra mano talentai ir dar daug dalykų, kurie yra priskiriami atvirumui. Tačiau, ką patyriau šiuose patyriminiuose mokymuose, iš esmės, iš gilumos ištraukė tai, ką visuomet turėjau: esu pakankama. Dalykai, kuriuos nuolat kišau į save (nauja veikla, nauja mašina, naujas svoris, naujas įvaizdis ir t.t.) nuslopindavo ta Tai 2,5 dienos apie ribą. Ribą tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp proto žaidimų, kuriais beveik patikėjau, ir emocijų šokio. Didžiąją gyvenimo dalį maniau, kad esu atvira. Atvira ne tik sau ir kitiems, bet iš tiesų suvokiau, kas aš esu, ko noriu, kas man trukdo, o kas motyvuoja, kokie yra mano talentai ir dar daug dalykų, kurie yra prisikiriami atvirumui. Tačiau, ką patyriau šiuose patyriminiuose mokymuose, iš esmės, iš gilumos ištraukė tai, ką visuomet turėjau: esu pakankama. Dalykai, kuriuos nuolat kišau į save (nauja veikla, nauja mašina, naujas svoris, naujas įvaizdis ir t.t.) nuslopindavo tai, ką iš tiesų turiu. Ir pamažu tai tapo mano kaukėmis. Nusiplėšti tai, ištraukti tai, suvokti tai, priimti tai buvo didžiulis fizinių ir emocinių pastangų bei psichologinio tvirtumo pareikalavęs darbas. Dar ilgai po šio patyriminio savaitgalio jaučiau ir tebejaučiu proto aiškumą, emocijų tikrumą, atvirumo ir supratingumo prasmę.

Dabar aš suvokiu, kodėl esu, kas aš esu ir ko man iš tiesų reikia. Nebereikia kaukių. Tai ir yra tikroji vidinė laisvė. Tiems, kas abejoja DaVinci 365® programų, o vėliau ir DaVinci klubo verte, linkiu abejoti ir toliau. Taip Jūs atsisakote tikrosios pažinties su savimi, motyvuodami skausmu, kurio nebegalite pakelti, kaltindami aplinkybes, kurių negalite pakeisti, ieškodami to vienintelio metodo, kurio Jums niekas neduoda ir svajodami apie „čia ir dabar“, kurio niekaip neatrandate. Jei ir toliau viso to ieškosite šalikelėje, nesistebėkite, kad tai nuvedė lygiai į niekur. Dėkoju Tomui Kaulinskui už atvedimą ten, kur dar niekada nebuvau.

Treneris Tomas žadėjo, kad bus intensyvu, bet kad bus taip intensyvu – tikrai nesitikėjau. Kiekvienas mano žingsnis savęs atradimo kelyje, kuriame lydi ne šiaip žmogus, o žmogus su ilgamete patirtimi. Kaip sakoma – mokytis reikia iš geriausių. O geriausia buvo Fortis.

Nerimas į savęs pažinimo jūrą – gilią, dar neatrastą ir bauginančią. Bet su tinkama įranga, su tinkamais žmonėmis – tai pasiekiama. Turėjau galimybę susipažinti su tikruoju savimi. O tai nėra paprasta, nes daug metų nemylėjau savęs. Dabar galėsiu judėti ir augti, atsiverti, būti savimi.

Kitų metų tikslas – atvykti ir sudalyvauti Fortis.

Praktiniai–patyriminiai mokymai man buvo naudingi, nes supratau, kad gyvenime labai svarbus yra atvirumas ir kaip svarbu jį ugdyti visomis formomis – tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje.

Supratau, kad visi neišsakyti lūkesčiai, norai, neišdrįsta parodyti meilė bei rūpestis, mano asmeniniu atveju, virsta agresija ir pykčiu. Aš dažnai gyvendavau kitų problemomis, lūkesčiais ir norais, nedrįsdama atvirai pasakyti, kad man nepriimtina taip gyventi, todėl po tam tikro laikotarpio visada pratrūkdavau agresija ir nevaldomu pykčiu.

Per šiuos mokymus, matydama, kaip kiti žmonės atsiverdami nusimeta dideles savo vidines problemas nuo pečių, pabandžiau taip elgtis namuose – ir rezultatas pranoko lūkesčius. 😉

Jei tik turėsite galimybę pasinaudoti šiais patyriminiais mokymais, būtinai pasinaudokite šia proga – po trijų dienų mokymų išeisite kitu žmogumi.

Šiuose praktiniuose mokymuose atėjo suvokimas kas yra supratingumas ir atvirumas. Man visada tai siejosi su kitais žmonėmis, bet šiuose mokymuose prisiliečiau prie atvirumo ir supratingumo su savimi. Radau labai vertingas sąsajas su savęs priėmimu ir gebėjimu keisti savo elgesį. Mokiausi pastebėti, kai man aktyvuojasi trauminės situacijos ir kai pradedu veikti tokiu rėžimu kuris man įprastas. Atlikdama praktikas puikiai jaučiau kur veikiu iš inercijos, esu įprastame man scenarijuje ir slepiuosi po kaukėmis. Per praktikas pagavau save, kad kartais elgiausi ne nuoširdžiai, nes buvo lengva ir patogu atlikti užduotis. Tada suvokiau, kad einu paviršiumi, kad meluoju sau. Prisėdau, permąsčiau, kad bėgu pati nuo savęs, man pačiai baisu priimti save tokią kokia esu – ne tobula. Norėjosi praeities klaidas, patirtis paslėpti šešėlyje, užkast po dulkėmis ir ramiai sau gyventi. Bet tai neįmanoma, kol aš to nesuvokiau, neturėjau galimybės keistis ir judėti pirmyn, išeiti iš iškreipto santykio su savimi. Jei pati bijau savęs ar galiu kurti ir puoselėti santykius su kitais, kurie būtų paremti pasitikėjimu, atvirumu ir supratingumu, tikrai NE.

Atliekant praktikas radau savo žemą savivertę, nepakankamai gera – sąvoką, norą įrodyti, kad galiu net tada kai man sakė, kad gal būt būsiu per silpna atlikti praktiką su kitu asmeniui. Bet kai tik suvokiau, kad slepiuosi po tobulumo kauke, nusiėmus ją tikrai nuoširdžiai atlikus užduotį gavau geriausią rezultatą kokį tik galėjau gauti, nes sutikau tikrąją save, tą ne tobulą, nepakankamą, pažeidžiamą ir kartais sutrikusią, kad manyje tiek daug abejonių, tamsių pusių ir kad susitikti su savimi baisu. Suvokiau, kad net nebūdama tobula galiu kurti kokybišką santykį su savimi, su aplinkiniais ir nereikia tikėtis ar norėti būti tobulai, nes tai neįmanoma. Santykį galima kurti griaunant blogus įsitikinimus apie save, pradėti elgtis pagal savo vidinio AŠ balsą, daryti tai ką noriu aš. Prasmingai, bei pilnavertiškai gyventi ne tik su aplinkiniais, bet ir pačiai su savimi.

Buvau labai nustebinta, kai praktikų metu pajutau, kad galiu jausti emocijas kurių nejaučiau per visą savo gyvenimą, jaučiausi išėjusi iš nejautros būsenos norėjosi grįžti atgal į įprastą man jauseną, bet palaipsniui jas išjaučiant ir priimant suvokiau, kad iš gyvenimo galiu gauti daug daugiau, nei iki šiol gavau. Vien tik priimant save, bei kitus tokius kokie mes esame. Linkiu kiekvienam patirti tą savęs priėmimo jausmą, kai atrodo nusimetus grandines kurias pati ir užsidėjau galiu kvėpuoti pilna krūtine ir kurti savo ateitį.

Sudėtinga apsakyti savo emocijas keliais žodžiais. O jei dar pridėti jausmus, kurie aplanko jau pasibaigus šiems mokymams – tuomet dar sudėtingiau viską apibendrinti. Bet apie viską nuosekliai.

Pirma emocija, kuri mane aplankė mokymų metu, atėjo visai nelaukta – tai buvo nepasitikėjimas. Aš nesugebu, nemoku atsiriboti nuo minčių, o visas savo emocijas verčiu mąstymu, o ne pajautimu.

Kita emocija – pasitikėjimas ir energija. Pajaučiau begalinį norą judėti. Kūnas, „apeidamas“ protą, tikriausiai pirmą kartą rado galimybę išreikšti jausmus kitaip nei žodžiais ar mintimis.

Toliau sekė visa eilė kitų emocijų, kurios, kaip kaleidoskopas, nuolat keitėsi. Be galo vertinga buvo atsiverti per jausmus ir emocijas – man tai visai naujas savęs pažinimo lygmuo.

Pagrindinė šių mokymų vertė – tai instrukcija, vadovas, įrankis, su kuriuo dabar jau žinau, kaip elgtis. Tai ne teorija, o praktika. Ir visa tai, ką patyriau – jau nebeatimama. Aišku, galiu tai užmiršti, bet komfortas, kurį suteikia ši praktika, yra daug kartų malonesnis už tai, kaip jaučiausi iki šių mokymų.

Labai džiaugiuosi, kad sudalyvavau šiuose patyriminiuose mokymuose. Tai kokybiška ir saugi erdvė gilintis į save, spręsti vidines problemas, kurios trukdo pasiketi iškeltų tikslų.

Treneris Tomas yra taktiškas profesionaliai praveda praktikas, kurios leidžia dar labiau pažinti save. Labai greitai prabėga laikas ir liūdna pabaigoje, kad tenka skirstytis.

Nenorėjau vykti į mokymus, bet įkalbėjo pabandyti kolegė iš mokymų grupės. Tiesą sakant, netikėjau, kad gali būti taip stipru ir gilu.
Tai, kas anksčiau kėlė klausimų, po mokymų atėjo suvokimas, ir supratau, kaip iš to išeiti. Išsigryninau savo baimes, atsirado didesnis pasitikėjimas savimi, lengviau priimu ir sprendžiu iškilusias problemas profesinėje veikloje.
Tomas aiškiai ir gyvenimiškai pasakoja, todėl lengva įsigilinti ir suprasti.
Esu labai dėkingas asmeniškai Tomui dėl pokyčių mano gyvenime. Ačiū už tikėjimą manimi!

DaVinci 365® kursus baigiau jau prieš dvejus metus, bet pokyčiai, kurie prasidėjo ten, tebevyksta. 😊 Tiek darbas grupelėse, tiek DaVinci klubo mėnesiniai susitikimai neleidžia sustoti ir vėl grįžti prie buvusio elgesio, mąstymo ar įpročių.

Bet galiu nuoširdžiai prisipažinti, kad didžiausią įtaką mano tobulėjimui daro būtent savaitgaliniai susitikimai. Nes tik ten galiu 100 % būti su savimi, dalyvauti praktikose, semtis patirties iš be galo atvirų kolegų pasisakymų ir bendrų diskusijų. Tiek atvirumo dar niekur nesu patyrusi! Nesakau, kad buvo lengva sužinoti apie save dalykus, kurių pati sau nenorėjau pripažinti, bet rezultatas po to buvo – ir tebėra – stulbinantis!

Savaitgalinio susitikimo dėka peržiūrėjau savo elgesį ir ne tik padariau vertingas išvadas, bet ir iškart ėmiausi atitinkamų veiksmų. Tai padėjo man pakeisti savo elgesį ir pagerinti supratimą – bendravimas su sūnumi tapo nuoširdus, ir gavau būtent tai, ko visada norėjau – šiltus santykius su savo vaikais.

Tad jei norite keistis ir daryti savo gyvenimą kiek įmanoma kokybiškesnį – savaitgaliniai susitikimai yra būtent tai, ko reikia. 😊