Esu dėkingas už galimybę baigti kursą. Iki programos jaučiausi „normaliai“ (apie emocijas tik tiek ir težinojau), buvau „pūkuotas ir gražus“ su daug melo sau. Galvojau, kad trūksta vadybinių žinių, kurias įgijus pagerinsiu savo asmeninį bei profesinį gyvenimą. Tačiau atlikus asmenybės testą ir pamačius rezultatą supratau, kad ne ten slypi priežastys. Kaip minėjau ne kartą – taip stipriai ir akivaizdžiai dar niekas nebuvo manęs „nuleidęs ant žemės“. Tada buvo du pasirinkimai: arba toliau meluoti sau, arba keistis iš pagrindų. Kadangi atėjau į vadovų mokymus – pasirinkau antrąjį variantą: keistis. Pradžioje neturėjau supratimo, kokio gilumo ši programa (galvojau, kad tai dar vienas seminarų ciklas). Tik įpusėjus programą ir pamačius akivaizdžius pokyčius supratau, kaip tai rimta.
Pokyčiai po programos – akivaizdūs. Per metus pakeičiau savo gyvenimą 180 laipsnių (tikrai nesinori prisiminti, kaip gyvenau iki šiol). Pradėjau suprasti save (savo jausmus, emocijas), susidėliojau prioritetus, išsigryninau vertybes, įvaldžiau laiko planavimą. Dabar daugiau kokybiško laiko skiriu šeimai, gerokai mažiau valandų dirbu (nepaisant to, įmonės rezultatai stabiliai auga), atsirado užtikrintumas gyvenime, žinojimas, ką darau, režimas (mitybos, miego), įpročiai (anksti keltis, rytais skirti laiką mokymuisi). Ne kartą pastebėjau, kad šiai dienai man nekyla klausimas, kad nėra motyvacijos (anksti keltis, mokytis, dirbti ir kt.) – aš tiesiog žinau, ką darau, kodėl darau ir ką noriu pasiekti. Kai aplinkiniai klausia, kaip aš sugebu taip anksti keltis – net nežinau, ką jiems atsakyti, nes aš tiesiog atsikeliu ir darau, ką turiu daryti (neuždavinėdamas sau klausimų).
Programa – „supurtanti“ iš pagrindų. Pakeičiau mąstymo, gyvenimo įpročius iš esmės. Pirmas pusmetis programos davė didžiausius „apčiuopiamus“ rezultatus, kurių naudą ir vertę pamačiau ir pajaučiau iškart. Antrasis pusmetis buvo sudėtingesnis psichologiškai, kadangi buvo daug psichologinių dalykų, kuriuos reikėjo keisti – tam priešinosi turbūt kiekviena mano kūno ląstelė, ir pokyčiai ne tokie greiti ir akivaizdūs. Todėl antrasis pusmetis buvo daug sudėtingesnis psichologiškai. Apibendrintai sakyčiau, kad nepabaigusiam programos žmogui būtų net neįmanoma papasakoti, apie ką visa tai ir kiek tai „stipru“.
Treneris – kaip ir programa – labai patiko. Ramus, tačiau pakankamai griežtas, konkretus, užtikrintas, nevyniojantis žodžių „į vatą“, sakantis taip, kaip yra, ir paliekantis teisę spręsti pačiam, kaip noriu toliau gyventi.